Gyvybei

Sunku. Sunku. Sunku.Išlieti tuos ežerus jausmų.Atnešti ramų veidą,Kaskart šypsotis,Ar jau nieko neberodyt. Kaip pasakyti, kad sunku?Norėčiau imt ir dingt.Pabėgt, išeit, pranykt.O kur? Ar tai svarbu… Taip tyliai viską pasibaigt.Nei riksmo, nei gailios gaidos.Tik tiek, kiek buvo kažkada,Trumpų akimirkų šviesos. Bet neisiu. Pasiliksiu.Išnersiu ten, kur taip arti.Vos žingsnis, du ir dar aš čia.Ir nemačiau – viltis arti.Štai ten už kampo, už akių blausos. Vidaus gelmėj, kur lydi nuolatos.Laikiau tvirtai savas mintis,Nei jos mane nei aš jų nevaldžiau.Paleist, priimt, išjaust, ištirt.Taip sakė, aš bandžiau. Skauda? Taip, žinau.Ir jei sakysiu, kad kitaip nebus,Atrodys, kad jau per sunku.Bet tu palauki – tai praeis.Kaip viskas … Skaityti toliau: Gyvybei