Neskraidantysis III

Unikalusis, ei, unikalusis!Tu negirdi mano balso? Na? „ Girdžiu aš. Nesuprtau, ar į mane čiaKreipiesi. Ant uodegos nelipk!“ Taip, į tave, tu vienintelis Unikalusis, –Ir kūrėjas, ir poetas. „ Žmonės davė man kitą vardą.Sliekas aš. Ir vadink mane taip.“ Unikalusis! Užtenka marazmo!Tu Drakonas esi, ne sliekas.Užtenka man apie žmones kalbėti.Tu juk aukščiau jų. Tu tobulesnis. „ Žmogau, patylėk. Nesuprasi!Suprask, kad Pardaviau aš dangų.Nieko atgal nesugrąžinsi.Sliekas aš. Ir užtenka apie tai!“ Unikalusis… Ne, tu Užsispyręs!Asilas tu, ne Sliekas. Taip!Tu Drakonas… „ Bet Drakonas besparnis!O besparnio likimas – žemė.Nerašau nei eilių, nei dainų,Ir gyvenu nuo šiol urve.Išeik, žmogau, per daug linksmas!Į laiminguosius … Skaityti toliau: Neskraidantysis III

Neskraidantysis II

Unikalusis, kur tu dingai?Kodėl dulkėmis aprėptas?Girdėjau, nusėdo poetinė ugnis,Liūdnas žvilgsnis, nuotaika mirus.Ei, besparni, perskaityk gi man…Kaip, nerašai? Prasmės nematai?Nyksta talentas purve.Nė vieno ženklo minties? „ Aš dabar beveik tik sliekas,Dieną ir naktį rausiuosi žemėje.Sunku žmogui laukuose vargti,Štai ir pašaukimas mano.Aš juk stiprus. Galiu viską!Mane giria, stato pavyzdžiu…“ Unikalusis, Drakonai ne žirgai! „ Bet man tai rėmai, riba!Aš pavargau parsiduoti svajonei.Jai neišsipildyti, aš tai seniai žinau.Taip, dirbu pasauly žmonių…Aš noriu būti naudingas.Sakau, aš reikalingas čia visiems!Neverta apie kvailus skrydžius galvoti!“ Unikalusis, bet tu gi norėjai!Norėjai visa tai išbandyti.Tos eilės apie skrydžius ir vėjo skonį,Apie negirdimą ilgesio šaukimą!Unikalusis, tu visa tai išdavei?Netylėk, … Skaityti toliau: Neskraidantysis II

Neskraidantysis I

Unikalusis, puslapių nedegink,Kurie eilėmis vėjo nešami.Sieloje tu – tobulasis paukštis,Tikrovėje nė kiek neskraidantysis. Tu talentingas, didžiuokis,Ir kam dėl kvailumo liūdėti?Mes su tavimi seniai jau ne vaikai,Laikas kalbėti atvirai. Ei, ugnį ryškią savo pagesink!Nepyk, būk gi rimtas.Na, neturi sparnų, na kas tau, gaila?Neįprasta, nors ir nelengva. „ Tu nežinai, nematai šito,Kai kvėpuoji ir jauti vėją.Kai girdi, dangus tave kviečia,Bet jam atsakyti tu negali. Aš Drakonas, klaidingai gimęs besparniu.Ir skraidau aš tik sapnuose…“ Unikalusis, ir aš tavo pasauly.Žmogus, bet kaip tu, toks pat. Ir manęs rytais šaukiasi dangus,Švelnus oras įkvepia sielą.Klaidingai gimęs suluošintu.Klaidingai Drakonams nereikalingas tu. Aš gi dvikojų bandoje esu,Vienatvėj svajoju … Skaityti toliau: Neskraidantysis I