Akmenukas bate

Vasara vis primena neišeisianti taip greitai ir užkuria savo kaitrą keliom dienom. Viena siela slenka žemės paviršium ir taip mąsto: “Karšta, delnai lipnūs ir galva sukasi. Noriu įsilysti į šaldytuvą ir ten pratūnoti likusią dienos dalį. Kartais svajoju būti tokia mažutė, kad galėčiau plaukioti šaltam pieno indelyje. O eiti kur į ežerą nė kiek nesinori. Ten ir žmonių marios ir vaikai klykia, šunys loja, kažkam krenta plafkės o dar svylantys ir rudi kūnai tik primena, kad šią vasarą mano pilvas nematė saulės. Ir nors visas tas aplinkybes ignoruočiau – vanduo lyg arbata šiltas ir nė neatgaivintų. Ar gali būti, kad … Skaityti toliau: Akmenukas bate

Gyvybei

Sunku. Sunku. Sunku.Išlieti tuos ežerus jausmų.Atnešti ramų veidą,Kaskart šypsotis,Ar jau nieko neberodyt. Kaip pasakyti, kad sunku?Norėčiau imt ir dingt.Pabėgt, išeit, pranykt.O kur? Ar tai svarbu… Taip tyliai viską pasibaigt.Nei riksmo, nei gailios gaidos.Tik tiek, kiek buvo kažkada,Trumpų akimirkų šviesos. Bet neisiu. Pasiliksiu.Išnersiu ten, kur taip arti.Vos žingsnis, du ir dar aš čia.Ir nemačiau – viltis arti.Štai ten už kampo, už akių blausos. Vidaus gelmėj, kur lydi nuolatos.Laikiau tvirtai savas mintis,Nei jos mane nei aš jų nevaldžiau.Paleist, priimt, išjaust, ištirt.Taip sakė, aš bandžiau. Skauda? Taip, žinau.Ir jei sakysiu, kad kitaip nebus,Atrodys, kad jau per sunku.Bet tu palauki – tai praeis.Kaip viskas … Skaityti toliau: Gyvybei

Ir kas sugalvojo tuos langus?

Gyveno mergaitė. Turbūt kaime. Tokia tyli, rami ir iki kaulo nuobodi aplinka. Taip, tikrai, tai turėjo būti kaimelio aplinka. Ten, kur augo pienės, laisvai, jokio perfekcionisto netrukdomos. Kur šuva lodavo ant praskrendančių paukščių, nes daugiau niekas ten neužsukdavo. Ten, kur dideli laukai driekėsi toli, taip toli, kad net paskausdavo kojas vien pagalvojus apie išėjimą. Ir mergaitė net nenutuokė, kad už tos trobos buvo dar daug neištirtų linksmybių. Taip pat ir pavojų, apie kokius net tuose namuose niekas neužsimindavo. Mergaitei viskas atrodė taip vienodai. Kiekvieną dieną ji keldavosi ir jau atmintinai žinojo paukščių giesmeles ir laukinių durų girgždesio garsus. Neretai atsibusdavo, … Skaityti toliau: Ir kas sugalvojo tuos langus?

Kaip išsivalyti smegenis ir atgaivinti kūrybingumą?

Pradžioj reikia leisti sau panuobodžiauti. Rimtai. Leisti neatrašyti nei per vieną socialinę mediją. Iš viso gal išjungti viską, visas technologijas. Mano močiutė apsidžiaugtų, sakytų, mažiau radiacijos, sveikiau. Jei nepyksit, pacituosiu ne tik močiutės (neneigiu jos išminties), bet ir kokius mokslinius straipsnius. Mėgstu savo žodžius laikyti vien iš savęs jau svarius, bet tiesa ta, kad dažnai teiginius lupu iš piršto ir nereiktų jais pasitikėti. Va, ir ką tik apjuodinau savo reputaciją. Bet nieko tokio. Susitaikysiu. O dabar daugiau apie atsiribojimą nuo medijų ir informacijos pertekliaus. Knygoje “Too Fast to Think: How to reclaim your creativity in hyper-connected work culture“ Chris Lewis … Skaityti toliau: Kaip išsivalyti smegenis ir atgaivinti kūrybingumą?

Už lango čiulba

Įsitaisau nepatogiausioj pozoj, kad tik vėl neužmigčiau. Prabundu su skaudančiu kaklu ir patalų antspaudais ant veido. Karšta vonia. Guliu ir ten vos nemiegu. Iš kokio gero gyvenimo rytus pradedu su karšta vonia? Gerai, o dabar grįšiu prie ryto simfonijos garsų. (Atsikrenksčiu) Jei būčiau Maironis, tai prirašyčiau čia kalnus garsų, kur ryte už lango skamba. Būtų kažkas panašaus į “Vy ū, vy ū, vou vou vou…“. Taip čia greitoji lietuviškai skamba! Dar skambėtų “brrrrrrrrrr, pššššš“, kavos aparatas ir keli cyptelėjimai seno šuns. O dabar tai Maironis apsidžiaugtų, nes atpažintų jam mielus pavasario balsus: “Čir vir vir“ ir “crrrryu, brrryu“, “cik cik … Skaityti toliau: Už lango čiulba

Sugalvok svajonę

Dažnai pešioju blakstienas. Skaičiuoju, kiek ištraukiau. Nupučiu. Kartais dar sutinku žmonių, kuriems iškritusi blakstiena ir jos nupūtimas asocijuojasi su svajonių išsipildymu. Turbūt pagal juos aš žaidžiu su likimu. Švaistau būties duotą simbolį. O jei kalbant bendrai apie visus tuos “sugalvok norą ir..“, tai kaip dažnai mes išvis prisimename, ką tuo metu mąstėm. Ar išvis ką nors konkretaus? Pavyzdžiui, per gimtadienius linkime gerų metų, o ką reiškia geri metai? Vienam – tai, kai keliauji ir susirandi naujų draugų, kitiems – kai pakankamai susitaupai naujai mašinai, o tretiems – tai laimingai baigtas bakalaurinis. Pešu sau svajones iš akių ir viliuosi, kad ateity … Skaityti toliau: Sugalvok svajonę