Neskraidantysis II

Unikalusis, kur tu dingai?
Kodėl dulkėmis aprėptas?
Girdėjau, nusėdo poetinė ugnis,
Liūdnas žvilgsnis, nuotaika mirus.
Ei, besparni, perskaityk gi man…
Kaip, nerašai? Prasmės nematai?
Nyksta talentas purve.
Nė vieno ženklo minties?

„ Aš dabar beveik tik sliekas,
Dieną ir naktį rausiuosi žemėje.
Sunku žmogui laukuose vargti,
Štai ir pašaukimas mano.
Aš juk stiprus. Galiu viską!
Mane giria, stato pavyzdžiu…“

Unikalusis, Drakonai ne žirgai!

„ Bet man tai rėmai, riba!
Aš pavargau parsiduoti svajonei.
Jai neišsipildyti, aš tai seniai žinau.
Taip, dirbu pasauly žmonių…
Aš noriu būti naudingas.
Sakau, aš reikalingas čia visiems!
Neverta apie kvailus skrydžius galvoti!“

Unikalusis, bet tu gi norėjai!
Norėjai visa tai išbandyti.
Tos eilės apie skrydžius ir vėjo skonį,
Apie negirdimą ilgesio šaukimą!
Unikalusis, tu visa tai išdavei?
Netylėk, och, koks žvilgsnis tavo piktas!

„ Išeik, erzini, kvailas gyventojau!
Nesuprasi tu mano žingsnių minties.
Ne mano jėgoms viską pakeisti,
Aš noriu būti naudingas kitiems!
Ką padaryti, jeigu taip viskas vyksta, –
Tu juk pats man tai sakei.
Siūlei susitaikyti, išlikti stipriu.
O dabar staiga viską pamiršai?
Aš susitaikiau, radau savo vietą.
Atnešu naudą dabar šiai šaliai.“

Unikalusis… O kaip gi dangus?

„ Praeity tas dangus. Dabar žemė mano vieta.
Šis kvapas – mano mažas pasaulis.
Šis laukas – arčiau nei namai…“

Unikalusis, tu kaip žmogus…

„… klaidingai gimęs Drakonu.“

-Drambliukų sergėtoja

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s