Jis

Ir kol žvaigždėmis lyja, aš ryškinu juostą,
Juodai baltą netekties liūdesio uostą.
O kai pranyks jos išstumtos aksomo,
Suprasiu gal, kam JIS man jas dovanojo.

Ir kam ta erdvė man, pasaulis man kam?
Neskirsiu savęs laikinumui šitam.
Tik juosta vis sukasi, bėga ir trupa
Ir vėl naują kūdikį JIS rankose supa.

Ir vėl naujos žvaigždės, ir juosta kita
Keliauja kas sau vis kita orbita.
Gal mums viskas baigta, bet JAM – niekada
O galgi nutrūks greit ir juosta šita…

-I.G.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s