***

Tarp medžių paslapčių daugiau
Nei žodžių žino žmogaus lūpos.
Tad palypėkime šiek tiek aukščiau,
Gamtoj neegzistuoja lubos!

Įkelkim koją ten, kur niekieno nebūta,
Suteikim sau malonę pasiklysti
Ir noriai sumokėję šią gamtos valiutą
Nepabijokime miškų gelmės išvysti.

Pusiaukelę pasiekę nesustokime,
Numeskim žmogiškumo grandines!
Jaukiam paukščio lizdely apsistokime,
Pagerbkim rytmečio gijas aksomines.

Nupinkim saulės spindulių vainiką,
Gražesnį už brangakmenius skaidriausius!
Prakilnesni taip būsim už didiką,
Už aukso rūmus šiojo prabangiausius.

Neatsigręžkim į tą Žemės pusę niekada,
Kur nuolat rūksta vargo kaminai,
Ten, kur prabėgus begalinė dekada
Pasaulio vienį dalo, laiko atskirai.

Pasiklausykime todėl ir vėjo, ir ošimo,
Ir saulės, ir kelmelių samanotų,
Pasiklausykime todėl širdies plakimo –
Kiek daug dar dūžių čia neišnaudotų!

Štai visos paslaptys delnu pasiekiamos –
Jas išsiaiškinti su iškilmėm aš jus kviečiu!
Patirti belubes grožybes tas, kurios išliekamos.
Nes ten, kur lubos, visada beprotiškai kenčiu.

-I.G.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s